Dovanų šalies istorijos ir pasakojimai

Labai tikėtina, kad skaitydami šias eilutes, vitrinose vis dažniau pastebėsite blizgantį šventinį popierių, gatvėse nulydės žaliaskarių kvapas, galvosite apie dovanas artimiesiems arba paramą tiems, kuriems šios Kalėdos bus visai kitokios nei prieš metus. Tad švenčių proga noriu pakviesti jus apsilankyti su manimi dovanų šalyje – Kauno mieste. Šįkart į dovanas pažvelgėme kiek oficialesniu - diplomatiniu, pjūviu: kokias dovanas gauna Kauno miestas, tarpininkaujant Kauno miesto savivaldybei? Klausydama Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojo Manto Jurgučio, Užsienio reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto Raimundo Šmito ir Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Markauskaitės istorijų nustebau – kai kurias šių dovanų nekart esu mačiusi įvairiose miesto erdvėse, niekad nepagalvodama, kad šis akcentas – kitų šalių įteiktas visiems kauniečiams. 

Paklausus apie pirmąją dovaną Kauno miesto istorijoje, su pašnekovais nusijuokėme, jog tai galėjo būti miesto teisės. Sunku atsekti koks buvo pirmas objektas šioje gausioje dovanų kolekcijoje, tačiau kalbant apie dovanas buvo galima pastebėti įdomų pjūvį, nurodantį į tolygų šalies bei miesto progresą – Nepriklausomybės atgavimo pradžioje dauguma gaunamos paramos ir dovanų buvo materialios/humanitarinės paskirties – tai būtinosios prekės, kuomet tik buvo statomi valstybės ir miesto pagrindai ir jų trūko labiausiai. Tuo tarpu dabar, kaip išskyrė Jurgutis, dauguma dovanų yra simbolinės. Kaip pasakojo pašnekovas, dovanos Kauno miestui yra įteikiamos oficialių vizitų, miestų-partnerių ar kituose susitikimuose, jubiliejų ir ypatingų progų metu. Dovanos būna įvairių tipų: personalizuotos – tai asmens naudojami daiktai, tarkim, kaklaraištis ar rašiklis, padėkos raštai ir diplomai, suvartojamos dovanos - skanėstai, tradiciniai krašto maistai, ir skirtos miestui – paveikslai, skulptūros, koncertai, vardo suteikimas gatvei ar kitam objektui, ženklo atidengimas bei kiti. Kaip pastebėjo Jurgutis, diplomatinė dovana ir jos reikšmė yra daugiausia simbolinė - tai bendrinis pagarbos ženklas, siekiant įprasminti svarbią progą, sustiprinti ryšius ar perteikti diplomatinę žinutę. Materialus aspektas čia nėra dominuojantis. 

Ar žinojote, kad Kauną galima rasti ir 5000 m aukštyje Pamyro aukštikalnėse? 1977 m. Tadžikijos teritorijoje, Pietvakarių Pamyre, Šugnano kalnagrūbyje esančius kalnus įkopė Eugenijus ir Romas Bajorai, Kęstutis Virbalis ir latvis Valdis Kikans. Vieną iš atrastų trijų bevardžių - 5400 m. aukščio viršukalnių, aplinistai pavadino Kauno vardu. Alpinistų dovaną galima pamatyti savivaldybėje atspaustoje viršukalnės nuotraukoje arba, žinoma, ir tiesiogiai - nuvykus pakopinėti į Pamyro kalnus. Ši kalnų užkariavimo istorija nėra baigtinė – dar šiais metais 1977 metų ekspedicija buvo atkartota ir vėliavos iškilo ne tik ant Kauno viršukalnės, bet ir dar trijų Pamyro aukštumų, esančių virš 5000 metrų aukščio. Trys bevardės viršukalnės buvo pavadintos KTU Ąžuolų, Kauno Vyčio, Lietuvos universiteto 100-mečio vardais. 

Keliaujant arčiau žemės ir lygumų, bet nepabėgant nuo Azijos žemyno, galime pakalbėti ir apie Dainavos mikrorajone esančią Mohandos Gandžio skulptūrą. 2019 metais Indijos viceprezidento Venkaiah Naidu vizito Kaune metu buvo susitarta, jog dviejų šalių draugystę galima įprasminti Gandi skulptūros pastatymu. Kaip pastebėjo R. Markauskaitė, tuo metu kaip tik artėjo Baltijos kelio trisdešimtmetis, o M. Gandis įkūnijo nesmurtinio, taikaus pilietinio pasipriešinimo idėjas, tad tai tapo simboline dovana. Simboliška ir tai, kad biustas iškilo Draugystės parke - pats parko pavadinimas yra nuoroda į draugystę ir tarptautinį bendradarbiavimą tarp šalių ir netgi kontinentų. Čia planuojama įkurdinti ir daugiau dovanų iš kitų šalių.

Iš Dainavos nusigavę į netoli Soboro esančią Laisvės alėjos atkarpą tikrai pastebėsite švieselių žaismą apskritimo formos instaliacijoje. Ji skirta kiek mažiau žinomam holokausto herojui, olandų diplomatui Janui Zwartendijkui atminti. 1940 metais Nyderlandų garbės konsulu ir kompanijos „Philips“ atstovu Kaune dirbęs J. Zwartendijkas išdavė 2400 vizų į Kiurasao salą Lietuvos ir Lenkijos žydams, kurios Kaune sudarė galimybę Č. Sugiharai išduoti tranzitines Japonijos vizas. Instaliacija – tai Nyderlandų konsulato ir „Phillips“ atstovų dovana, kuri buvo atidengta 2018 metais. Joje žybsinčios lempelės simbolizuoja visas J. Zwartendijk dėka išgelbėtas gyvybes. 

Galbūt mieste ir neturim besišypsančios bei sėkmę nešančios Budos skulptūrėlės, bet ją kuo puikiausiai pakeičia Lenkijos miesto Vroclavo, Kauno miesto-partnerio, atsiųsta gero linkinčio nykštuko skulptūra. Ją galime rasti nutūpusią ir meiliai į miestiečius žvelgiančią ant Nemuno salos tilto. Vroclavas gerai žinomas dėl spalvotų namų ir nykštukų, kurie miesto simboliu tapo dar sovietmečiu. Nykštukas Lenkijos gatvėse atsirado kaip pasipriešinimo komunistų valdžiai judėjimas „Oranžinė alternatyva“. Studento Waldemaro Fydrycho sukurtas nykštukas, paišomas ant sienų, tapo šio judėjimo ir laikmečio absurdiškumo simboliu, paskatindavęs žmones sustoti ir šyptelėti. R. Markauskaitė sufleruoja, galbūt panašias emocijas sukelia ir Kauno katinas, randamas įvairiuose Kauno kampuose? 

Na, o viena paskutiniųjų gautų dovanų, įrengtų po atviru dangumi, yra Steigiamojo Seimo aikštėje stovinti erdvinė skulptūra „K-totem“. Šią „K“ raidės instaliaciją Kaunui padovanojo Belgijos miestas-partneris Kortreikas, kuriame, beje, tokia instaliacija ir buvo originaliai įrengta. Abu miestai ne tik partneriauja kultūros srityje, bet abu priklauso ir UNESCO Dizainų miestų tinklui. „K-totem“ puikia papildo tematiką – kūrinys nėra baigtinis ir veikia kaip dizaino kūrybinė erdvė, jau tapusi vietos grafikos dizainerių ir iliustratorių saviraiškos erdve. 

Dovanos, esančios po atviru dangumi įvairiose miesto erdvėse, turi rasti ir joms tinkamą vietą. M. Jurgutis pažymėjo, kad netinkama lokacija gali pakenkti dovanos simbolinei žinutei, tad atsakinga užduotis ne tik priimti dovaną, bet ir ją tinkamai įkurdinti. Jei dovanojama skulptūra – dėl vietos parinkimo visuomet atsižvelgiama į paties dovanotojo valią, bet tariamasi ir su Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriumi. Pavyzdžiui, tokiu būdu buvo parinktos vietos Gandhi, Vroclavo nykštuko skulptūroms, J. Zwartendijko šviesų instaliacijai. Taip pat konsultuojamasi ir su Architektūros, Urbanistikos skyriais, kultūros srities atstovais. 

Dovanojimas visgi prasmingiausias, kuomet yra abipusis. Šiame diplomatiniame kontekste dovanų įteikimas yra apibrėžtas susitikimo protokolo, dovanos dažniausiai įteikiamos susitikimų pabaigoje ir parenkamos pagal daugybę kriterijų, o miestas dovanas adaptuoja pagal einamuoju metu svarbias bei atstovaujamas kryptis. Tarkim, šiais, 2022 metais, Kauno miesto vardu yra įteikiamas Mitinio žvėries kiaušinis, dažnai dovanojamos ir su tarpukario modernizmo architektūra susiję dalykai – fotografijų albumai, knygos apie modernizmo architektūrą Kaune ar Kauno tarpukario modernizmo architektūros nominacinė byla "Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939 m.". Taip pat viena dažniausiai Kauno vardu įteikiamų dovanų yra ir Laisvės kario (Vyčio) skulptūrėlė – tai sumažinta pagrindinės skulptūros versija, kurią kūrė lietuvių skulptorius Arūnas Sakalauskas kartu su ukrainiečių autoriais Borisu Krylovu ir Olesiu Sidoruku. Kaip pažymėjo Jurgutis, tokiu būdu miesto simbolis persikėlė ir į miesto diplomatijos sritį, o Ukrainos karo įvykių fone įgavo ir dar stipresnį simbolinį krūvį. 

Paklausus, kuri Kauno miesto įteikta dovana pastaruoju metu sulaukė didžiausio dėmesio, pašnekovai sutarė, kad tai skulptūra „Gervių sūkurys“, padovanota Japonijos miestui Jaocu. Pastarasis yra ne tik Kauno miestas-partneris, bet ir Čiunės Sugiharos gimtinė. Per pandemiją Kaune, šalia buvusio „Metropolio“ viešbučio, buvo atidengta skulptūra Japonijos diplomatui Čiunei Sugiharai, kurio išduotos vizos Kaune Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo daugelį gyvybių. Nors buvo planuotas Japonijos delegacijos atvykimas į Kauną skulptūros atidengimo proga, tačiau pandemijai pakoregavus planus, diplomatiniu paštu išsiųsta Kaune stovinčios skulptūros motyvas – besisukančių gervelių fragmentas, dalis didžiojo paminklo. Kaip teigė Markauskaitė, japonams tai - ypatinga dovana, buvo surengtos ir oficialios šios skulptūros atidengimo iškilmės Jaocu mieste.

„Visgi svarbiausias aspektas – užmegzti žmogiškieji ryšiai“, susumuodamas istorijas apie dovanas, pasakė R. Šmitas. Pirmieji ryšiai su miestais-partneriais Vakarų šalyse buvo užmegzti dar prieš atgaunant Nepriklausomybę, palei 1989 metus, tad būtent šis ryšys įgalino skleisti žinią iš pirmų lūpų apie tikrąją padėtį Lietuvoje Sausio 13-osios įvykių ar blokados ir kitų fone. Pašnekovas taip pat pridūrė, kad kitų šalių atstovai vieni pirmųjų praneša ar dalinasi žiniomis apie Kauną ir dabar, o kartais juos galima sutikti ir mieste – tiesiog atvykusius pasisvečiuoti. 

Tekstas publikuotas žurnale "Kaunas pilnas kultūros" 2022 12.

Nuotraukos: Arvydas Čiukšys